2020-05-22Daugelyje mokslinių kamerų jutiklių aušinimas naudojamas siekiant sumažinti nuo temperatūros priklausomo šiluminio „tamsiosios srovės triukšmo“[nuoroda] ir karštųjų pikselių įtaką. Kai kuriose kamerose siūlomas keli aušinimo būdai, kaip pašalinti šilumos perteklių, o kai kurioms kameroms ir vaizdo gavimo programoms aušinimo nereikia.
Pats kameros jutiklis dažnai aušinamas iki minusinės temperatūros Peltier prietaisu, kuris perduoda šilumą į kameros šilumos šalinimo sistemą. Dažniausiai šilumos šalinimo būdas yra „oro“ arba „priverstinio oro“ aušinimas, kai ventiliatorius naudoja oro srautą, kad pakeistų šią perteklinę šilumą su aplinkos oru. Arba kai kurios kameros taip pat siūlo galimybę naudoti skysčio cirkuliacijos sistemą, kad šiluma būtų pašalinta į rezervuarą arba aušinamą vonią. Kai kuriais atvejais tai gali būti naudinga, atsižvelgiant į praktiškumą ir kainą.
Ar man reikia skysčio aušinimo?
Aušinamoms kameroms oro aušinimas paprastai yra patogiausias pasirinkimas, jei aplink kamerą užtikrinamas pakankamas oro srautas, o kambario aplinkos temperatūra nėra per aukšta. Tam nereikia jokių papildomų dalių ar montavimo, be to, nėra išsiliejimo ar nuotėkio rizikos. Tačiau yra dvi pagrindinės situacijos, kai aušinimas skysčiu gali būti būtinas.
Pirma, kai kuriuose fotoaparatuose skysčio aušinimas gali palaikyti žemesnę jutiklio temperatūrą, o tai savo ruožtu sumažina tamsiosios srovės triukšmą. Jei šioms kameroms reikalingas ilgas ekspozicijos laikas – nuo dešimčių sekundžių iki minučių, sumažintas triukšmas gali žymiai pagerinti signalo ir triukšmo santykį bei vaizdo kokybę.
Antra, nors gamybos metu dedamos visos pastangos sumažinti kameros vidinio ventiliatoriaus vibraciją, kartais labai jautriai įrangai tai gali būti problematiška. Tokiu atveju skysčio aušinimas leidžia sumontuoti kamerą be vibracijos, o skysčio cirkuliacijos sistemą galima atskirti nuo jautrios įrangos.
